ištekėti

ištekė́ti, ìšteka, -ė́jo intr. 1. SD¹199, R46, MŽ62, N, L, Š, LVI815, NdŽ, DŽ¹, KŽ išbėgti, prasisunkti, išvarvėti, ištrykšti (apie vandenį, skystį): [V]anduoj ištekė́jo iš viedro LzŽ. Daro gi čia melnyčią, ale kad vandenio nebus an ilgo – ištekė̃s Ker. Iš turbinračio skystis išteka į siurbimo vamzdį rš. Sula ištekė́jo J. Kad neištekėtų sultys, vyšnias reikėtų skinti su koteliais rš. Pašiltai padeda [korį], jis (medus) ir ìšteka Žb. Par tą salyklą ìšteka, išbūna [vanduo], ka jau nebė[ra] nieko, tą salyklą duoda gyvoliams Akm. Ìšteka to misa, atšaldai da šalčiau kaip pamelžtas pienas, na, tada sudedi apvynius, mieles, ir rūgsta Kp. Ir ìšteka rudas [alus] – tei kaip tik ka daba yra [pirktinis] Sk. Sėmenis sudžiovindavo, tarp tokių staklių deda, ištekė́davo koki penki buteliai [aliejaus] Alz. Oda nubraukta, o vienoj vietoj prie smilkinio plyšelis, iš čia kraujo ir ištekėta rš. Tai gardžiai miegojau, net seilė buvo ištekė́jus Vb. Ėmė jos (karalaitės) kaklą spaudyt, tai da daugiaus nečystybės ištekėjo BsPI89(Rg). Antru kartu kai iššovė, kraujas ištekė́jo (d.) Smn. Patol stumdys, pakol nelaimingam visas kraujas iš atvertų žaizdų ištekės Blv. Prakaitas… su kraujais tenai ištekėjo iž švento kūno Jo MP151. Pas šalį altoriaus ir teištek palaikas kraujų BB3Moz5,9. Plyšta sūdai, o vynas išteka BtMt9,17. Ir Jėzaus ašaros pradėjo ištekėti NTJn11,35. Nesa Ninivė yra kaip ežeras pilnas vandinio, be to, tasai turės ištekėti BBNa2,9. | prk.: Šitus iš pačios Tavo širdies ištekėjusiuosius žodžius duotumbim vėl į savo širdis įtekėti prš. Ištekėjo svietastis mūsų išganymo PK162. ^ Dieną naktį teka, niekad neišteka (upė) TŽV582(Prl). ║ nurimti, nustoti banguoti: Reik dar laukti, kol gožos ištekės, kitaip neįeisi į jūrą Plng. 2. tekant, varvant, pasidaryti sausam, išvarvėti: Jam akis ištekė́jo NdŽ. Visa oda ėsanti nuo veido nusilupusi ir viena akis ištekėjusi LC1878,2. Akys iš verksmo ižtekėjo KN33. ^ Lig saulė patekės, mums nuo rasos ašarų ir akys ištekės S.Dauk. | refl.: Išsitekė́jo varškė, tai myk po akmeniu Klt. Išsitekė́jo takai, pakoriau, išdžiūvo Klt. 3. N, Ser, KŽ, DŽ¹ turėti pradžią, pradėti tekėti (apie upę): Iž ko eimi, plūstu, ižteku SD257. Iš ežero ìštekanti upelė NdŽ. Iš ekmeninio kalno ištekėjo ik šiol nematytas šaltinis čysto, saldaus vandenio Tat. Dar Volovyčia keletą valksmų Lukšto ežere kanaunykams užlaikė, kad kumet norėdamys to[je] vieto[je], katro[je] išteka upė Varnelė, galėtum žvejoti M.Valanč. Šitas vanduo, ištekąs priš rytus, per lygius laukus nutekės ing jūres ir iš vienų jūrių ing kitas BBEz47,8. | prk.: Dievui, viso gero davėjui, ataduosime, iž kurio kaip iž marių visokios dovanos ižteka ir ižplūsta SPI86. 4. refl. išsieikvoti melžiant, išsimelžti: Kai anksti apsiteliuoja, išsìteka ant vasaros, tai pieno mažai ir beduoda Ds. Galgi, misli, kiek te pieno beduoda, karvė išsitekė́jus Skdt. 5. Dv užtekėti (apie dangaus kūnus): Tamsu, nėra mėno, do paskiau ištekė̃s Str. Ižg ryto ištekė́j[o] saulė Šlčn. Jau saulė ištekė́j[o] Azr. Dar neišaušo šviesi aušrelė, dar neištekėjo giedri saulelė TDrIV20. Ištekė́jo iš rytų saulelė, nutirpino ežerų ledelį JD791. Išteka žvaigždytėlė rytelio vakarėlį NS451. 6. išstypti, sunykti: Kap pabuvo pamidorai itokioj žolėj, tai ir ištekė́j[o] visi Arm. Ištekė́ję bulbos po medžiais Mrp. Kap žolė didesnė išaugs, nerasiu nieko – ištekė̃s burokai Lz. Riebioj žemėj javas ìšteka Rod. 7. B499, Sut, K, M, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ¹ išeiti už vyro: Mergaitė ištekanti N. Gaši merga ištekėjo už žaižaroko J. Nustiko mergai gerai ištekė́t Dglš. Ištekė́jo devyniolikos metų – piemenė Azr. Ano, kur ištekė́jus, labai gražiai gyvena Mžš. Kap ištekė́[ja]u, buvau sveika sveika Ml. Aštuonios mergos buvo, ir visos ištekė́jo PnmŽ. Tik neištekė́jusioji namieje gyvena Prn. Ženyčiaus, tik negaunu ištekančios panos Sv. I tos, kataros, buvo ištekė́ję, i tom reikė ažmokėtie LKT334(Rš). Ištekėt suspėsi: jeigu geras, to gerumo užteks, jeigu blogas, bus mažiau vargo LTR(Ppl). Jauna – aštuoniolikos metų ištekė́jau Antr. Tėvelis pasimirė, tai tada ištekė́jau LKT244(Pkr). Kita i motriška metų nesulaukusi [po vyro mirties] ištekė́davo, kitas i vyras ženydavos Krš. Ištekė́jus jau retai benuvažiuodavo tėvynėn Sb. Katrai davė didelį pasogą, tai ìšteka Dg. Kur biednos – sėdi, bagotos ištekė́jo Pls. Aš be andaroko likau, paki mergos ištekė́jo, paki išpasogijau Klt. Ištekė́jau pakulniais marškiniais (nieko neturėjau) Klt. I sesuo ištekė́[jo], i berniokai pasiženijo Ad. Ažsilikinėjo ažsilikinėjo i neištekė́jo Ad. Kap ištekė́jai ažu vyro kap až mūro, ė kap až blogo vyro – kampe šluotelė (visų stumdoma, niekinama) LKKXIII127(Grv). Užupėj gudės až lietuvių ištekė́ję GrvT101. Mano sesuva kai ištekė́jo už lenko, tai ir lietuviškai pamiršo Onš. Tę ištekė́jus sesuva ma[no], al jau nėra, numirė Šlčn. Po Švenčionėliais tėvo tikra sesuo buvo te ištekė́jus Švnč. Ana čia seniai ištekė́jus JnšM. Ištekė́jo ana, sulaukė mergaičiokę Ker. Ìšteka mergaitė, tai kryžių užsideda Msn. Reikė akių neturėti už to kelmo ištekė́ti O. Jeigu aviną sugausi, tai tą metą ištekė́si, o jeigu avį, ta tumet nebištekė́si Klk. Pynimas vainiko ir dėjimas ant galvos ženklina dainose žemaičių mergaitę ištekančią StnD7(pastaba). Vargelyj gimiau, vargelyj augau, už vargo bernelio ir ištekėjau KlpD88. Oi sesut, sesule, balta lelijėle, ar dar n'ištekėjo mano mergužėlė? TDrIV162(Rod). Ar [nori] name ištekė́ti? Ar į marteles eisi? JV867. Ir išejo, ištekė́jo balta lelijelė (d.) Rt. Kas pasitiki galėsianti už tokio vyro su gera sąžine ištekėti, teatsiunčia savo adresą A1884,327. ^ Ir ožka ištekėtų, kad pinigų turėtų LTR(Pšl). Kuri ištekėdama šoka, ta verkdama gyvena; kuri verkdama išteka, ta dainuodama gyvena MTtVII94. Pažinsi, šikšna, degutą, kai ištekėsi! LTR(Rk). Ištekėjusi gegutės dainas prisiminė LTR(Šll). Išteka ir ženijas tai ne visi, o mirt reikia kožnam LTR(Kp). Vely su žila kasa, su žalia rūta, neką už tokio ištekėt LTSV148(Ldvn). Ištekėčia nors už jaučio, bile tik vyrą gaučia LTR(Jz). Mergai ištekė́t, tai ne vištai kiaušinį sudėt Tr. Ištekė́t tai ne akėt Ds. Paakėjus sugrįš, o ištekė́jus nebesugrįš Pnd. Kai buvau mergelė, raudonai dėvėjau, o kai ištekėjau, ašaras barsčiau (aguona) LTR. ║ išeiti į žentus, užkuriomis: Kai vyras išeita prie marčios, tai ìšteka Ktč. Mudu buvova pasitarę, katram geriau bus ištekė́ti, tas ištekė́s Pgg. Vienas brolis buvo į Saugas ištekė́jęs Prk. Ans buvo ištekė́jęs į Nemirsetą Krg. Kad ištekė́jau, pasiėmiau tris avilius iš tėviškės Dov. Jaunikaitis, į kitą parapiją ištekėdamas, atėjo prie savo kunigo reikalingojo ženklo išsiprašyti LC1879,15. ║ tr. išleisti už vyro, ištekinti: Anos jau ištekė́tos Dglš. Kaip žalios rūtelės daržely pasėtos, taip jaunos mergelės dar neištekėtos LTR(Šll). 8. KŽ praeiti, praslinkti (apie laiką): Tad nei jis, nei gydytojai nė nepasijuto, kaip ištekėjo vakaras, visa naktis ir ėmė švisti Vaižg. 9. prk. kilti, atsirasti: Ir daug kitų labai svarių ir didžių tiesų ir mįslių iš matematikos vienos išteka A.Baran. Nuo klaidų, kurios išteka iš nedabojimo subjektyviškumo pasakoriaus, neapgina nei rūbas padavimo J.Šliūp. 10. išbėgti, išskubėti: Išteku, išbėgu SD408. Bet jis (Juozapas) paliko sermėgą jos rankoje ir… išėjo (paraštėje ištekėjo) iš namų BB1Moz39,12. 11. refl. N išvengti, išsisukti. \ tekėti; aptekėti; atitekėti; įtekėti; ištekėti; paištekėti; nutekėti; panutekėti; patekėti; partekėti; pertekėti; pratekėti; pritekėti; sutekėti; užtekėti